Europoje egzistuoja įvairios pilietiškumo kompetencijų ugymo ir jų vertinimo sistemos. Atsižvelgdama į Žaliąjį kursą, Europos Komisija paragino sukurti Europos „žaliąją, visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų“ sistemą. Šias sistemas vienija dėmesys aktyviam jaunimo vaidmeniui visuomenėje. Kad jaunimas taptų aktyviais piliečiais, mokyklos ir mokytojai turėtų suteikti mokiniams galimybes ugdytis pilietiškumo kompetencijas įvairiose aplinkose (mokykloje, vietos bendruomenėje, namuose ir kt.). Suteikus mokiniams galimybę reflektuoti ir kritiškai vertinti, galima juos paskatinti imtis veiklų, sprendžiant nacionalines ir pasaulines problemas.

Europos valstybėse pilietiškumo ugdymas suprantamas skirtingai. Dėl plataus mokymo tikslų spektro ir įvairių kontekstų, kuriuose pilietiškumo ugdymo mokoma ir mokomasi, mokytojams ir mokykloms kyla iššūkių, kaip jį integruoti į mokymo programą. Mokytojams sunkiai sekasi organizuoti mokymosi veiklas ir vertinti mokinių įgytas pilietiškumo kompetencijas. Ypač reikia vertinimo metodų, kurie atspindėtų pilietiškumo ugdymo įvairiapusiškumą ir jo daugialypes kompetencijas. Todėl svarbi naujovė šioje srityje būtų nustatyti pilietiškumo kompetencijų vertinimo gaires bei parengti konkrečias priemones ir metodus. Pagrindinis dėmesys skiriamas formuojamajam vertinimui, kuris paverčia mokymosi procesą labiau matomu ir yra glaudžiai susijęs su pilietiškumo ugdymo principais. Mokytojo vaidmuo – nustatyti aiškius tikslus, planuoti veiksmingas mokymosi veiklas, teikti mokiniams grįžtamąjį ryšį ir taip organizuoti mokymosi procesą, kuris skatintų mokinius įgyti pilietiškumo kompetencijas. Svarbu aktyvinti mokinius ir sudaryti sąlygas, kad jie taptų mokymo šaltiniais vieni kitiems (tarpusavio vertinimas) ir galėtų apmąstytų savo mokymąsi (įsivertinimas). Tačiau, norėdami užtikrinti kokybišką mokinių mokymosi pažangos stebėseną, mokytojai turi planuoti formuojamąjį vertinimą. Jie turėtų žinoti, kurį pilietiškumo kompetencijų aspektą (žinias, įgūdžius ir nuostatas) bando įvertinti. Atrodo, kad mokytojams tai yra ypač sudėtinga, nes su daugialypiais šių kompetencijų aspektais jie nėra susipažinę. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad vertinant dažniausiai atsižvelgiama į žinias, tačiau nuostatos ir įgūdžiai vertinami kur kas rečiau. Aiški pilietiškumo ugdymo vertinimo sistema galėtų padėti mokytojams šiame procese. Tokia sistema su konkrečiomis vertinimo priemonėmis nėra plačiai paplitusi švietimo praktikoje. Iš dalies taip yra dėl pilietiškumo ugdymo sudėtingumo ir nepakankamų žinių, reikalingų ugdymo praktikoje. Kita problema yra ta, kad pilietiškumo kompetencijų vertinimas priklauso nuo konteksto. Šiuo atžvilgiu vertinimo sistemoje turėtų būti numatyti pagrindiniai principai, kuriais vadovaudamiesi mokytojai galėtų naudoti sistemą, pritaikytą savo aplinkos kontekstui.